Mūsų Vyriausybės reikalų vadybininkas Zoltanas Kešas davė interviu su Vokietijos laisvosios demokratų partijos kandidatu į Europos Parlamentą. Diskusijos metu buvo siekiama sužinoti apie jų požiūrį į Europos ateitį, siūlomus būdus sprendžiant dabartinius iššūkius ir jų poziciją svarbiausiais politikos klausimais.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiuo metu susiduria ES?

„Kalbant apie pagrindinius užsienio ir saugumo politikos iššūkius, tokius kaip parama Ukrainai ir Izraeliui, Europos Sąjunga nekalba vienu balsu. Visoje Europoje demokratija ir teisinė valstybė patiria vis didesnį spaudimą. Radikalios partijos yra plačiai atstovaujamos nacionaliniuose parlamentuose ir kai kuriais atvejais jų daugėja. Piliečius ES slegia laikinai didelė infliacija, o valstybės biudžetus – aukštesnės palūkanų normos ir augančios išlaidos. Vidutinio dydžio verslas ir pramonė kovoja su nutrūkusiomis tiekimo grandinėmis, augančiomis žaliavų kainomis ir įsisenėjusiu kvalifikuotų darbuotojų trūkumu – taip pat ir dėl demografinių priežasčių. Energijos tiekimas Europos Sąjungoje yra tarsi kratinys, todėl nėra nei atsparus krizei, nei efektyvus. Kalbant apie pažangiausias technologijas, kurios būtinos norint greitai įveikti krizes ir sukurti suverenią ir ateičiai atsparią ES, Europa atsilieka tarptautinėje konkurencijoje. Be šių nacionalinių ir europinių iššūkių, yra ir pasaulinių: kova su neteisėta migracija ir kontrabandininkų gaujomis, kova su visuotiniu atšilimu, sistemų konkurencija su autokratijomis ir diktatūromis bei gynyba nuo kibernetinių atakų.

Kokia jūsų ateities dešimtmečio Europos vizija?

“Pirma: Europa turi tapti paprastesnė. Mums tai taip pat apima subsidiarumo principo stiprinimą. Žmonės ES turėtų asocijuotis ne su pernelyg dideliu reguliavimu ar draudimais, o su paprastais, greitais ir suprantamais šių laikų problemų sprendimais.
Antra: Europa turi tapti stipresnė. Piliečiai turi būti įsitikinę, kad Europos sienos yra saugios, griežtai užkertamas kelias neteisėtai migracijai, žmonės, kurie privalo išvykti iš šalies, greitai grąžinami į tėvynę, visur Europoje nuosekliai laikomasi teisinės valstybės principų, o žmones ir žmones ginti yra galinga Europos kariuomenė žmonių karinės ekstremalios situacijos atveju Europos interesai pasiruošę veikti.
Trečia: Europa turi tapti rinkos ekonomika. Mūsų ekonominė stiprybė yra lemiamas sisteminės konkurencijos su kitais pasaulio regionais veiksnys.“

Kaip matote AI vaidmenį artimiausioje ateityje? Ką manote apie jo reguliavimą?

„Noriu, kad ES būtų dirbtinio intelekto karštoji vieta, kuri tarnauja žmonių gyvenimo galimybėms, o ne atima jiems galias. Štai kodėl aš atmetu tiek stebėjimo troškimus, tiek perteklinio reguliavimo fantazijas. Esu įsipareigojęs nebiurokratiškai ir praktiškai įgyvendinti Europos dirbtinio intelekto reglamentą, kuris įgalina naujoves ir gina pilietines teises. Aš raginu sąžiningo naudojimo principą, pagrįstą amerikietišku AI mokymo duomenų modeliu. Noriu sustiprinti Europos dirbtinio intelekto ekonomikos konkurencingumą ir suteikti teisių turėtojams šiuolaikinius pinigų gavimo modelius. Taip pat noriu išnaudoti dirbtinio intelekto (DI) teikiamas galimybes švietime. Dirbtinio intelekto programos gali padėti mokiniams mokytis individualiai naudojant pritaikytą mokymosi medžiagą. AI taip pat suteikia galimybę palengvinti mokytojų naštą. Mokiniai turėtų būti kuo anksčiau išmokyti kompetentingai naudotis dirbtiniu intelektu, kad jie būtų paruošti darbo pasauliui, kuriam vis didesnę įtaką daro AI.

Kuo Europai naudingi laisvosios prekybos susitarimai?

“ES būtų naudingas ekonomikos augimas, susitariančiųjų šalių keitimasis technologijomis ir naujovėmis bei sustiprėję diplomatiniai santykiai. Laisvosios prekybos susitarimai būtų naudingi ir vartotojams, nes prekybos susitarimais išplečiamas prekių ir paslaugų pasirinkimas vartotojams ir mažinamos vartotojų kainos panaikinant arba sumažinant tarifus ir prekybos kliūtis. Prekybos augimas taip pat gali sukurti darbo vietų tokiose į eksportą orientuotose pramonės šakose, kaip Vokietija.“

Daugelis politikų kalba apie energijos diversifikavimą. Koks yra idealus sprendimas jūsų
nuomone?

„Idealus sprendimas yra pati diversifikacija. Vienos Vokietijos pastangos prieš mūsų Europos partnerių interesus „Nord Stream 1“ ir „2“ buvo rimta klaida. Mūsų atsakymas – bendra užsienio energetikos politika, kuria energetinė partnerystė su patikimomis šalimis. Branduolio sintezė suteikia galimybę ateityje gaminti energiją klimatui neutraliu ir saugiu būdu. Noriu sukurti naujovėms palankią branduolinės sintezės teisinę sistemą, nesusijusią su branduoline teise, kurioje būtų atsižvelgiama į mažesnę šios technologijos riziką. Vandenilis ir sintetinis kuras suteikia puikių galimybių kaip ateities energijos kaupimo įrenginiai. Alternatyvūs degalai, pvz., elektroniniai degalai, turėtų būti leidžiami ir kaip grynas kuras, ir kaip priedas. Degimo varikliai patys savaime nekenkia klimatui, o veikiau veikiami naudojant iškastinį kurą. Siekdami, kad daugiau nei milijardas transporto priemonių su vidaus degimo varikliais visame pasaulyje būtų draugiškesnis klimatui, mes pasitikime iškastinio kuro pakeitimu sintetiniu kuru ir įsipareigojimu naudoti vidaus degimo variklius kaip žmonių mobilumo dalį. Norime, kad vidaus degimo varikliai būtų draugiški klimatui, o ne juos uždrausti. Kartu noriu paspartinti infrastruktūros ir atsinaujinančios energijos plėtrą. Be to, ketinama plėsti elektros tinklą tarp valstybių narių ir sukurti Europos vidaus energijos rinką.

Kuriam labiau patinka ir kodėl? Inovacijos prieš reguliavimą?

„Kaip liberalas galiu lengvai atsakyti į šį klausimą: norime, kad Europa taptų pasauliniu novatoriškų inovacijų ir pažangiausių technologijų centru. Inovacijos didina efektyvumą ir lankstumą, skatina konkurenciją, užtikrina kūrybiškumą ir dinamiškumą, mažina įmonių sąnaudas ir išvengia nereikalingos biurokratijos.